- sotinas
- sótinas, -à adj. (3a) NdŽ, DūnŽ, Jrb, Kal, Tl, Akm, -a (1) Kv, Lkv; Žlv, I, J.Jabl, Rtr, BŽ553, KŽ žr. sotus 1: Jis yra sótinas, neduok jamui J. Nu jau daba pryėdei, esi sótinas, gali eiti Lkv. Dar sótinas nu pietų tebesu Kal. Išvalgyk košę ir būsi sótinas Šl. Užtatai jūs žįsit ir būsit sotini iš kreklų jo palinksminojimo BBIz66,11. ^ Bus vilkas sotinas ir avis ciela Žem. Sótinas alkano neužjauta (neišmano Tl) DūnŽ. Pjauk paskutinę ožkelę, bili sotina būtum dūšelė LMD. sotinaĩ adv.: Sotinai anus vaišino IM1864,34. Sotinai esu palesinamas IM1858,39.
Dictionary of the Lithuanian Language.